Verslą reglamentuojantys teisės aktai

Naujuosius Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus pagrįstai galima laikyti buhalteriams reikšmingiausiu besibaigiančių 2001 metų įvykiu.



Kelerius metus trukęs šių svarbių dokumentų rengimas pagaliau baigtas. Buhalterinės apskaitos įstatymas nuo šiol reglamentuos finansinės apskaitos tvarką, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustatė pagrindinius reikalavimus finansinei atskaitomybei ir apibrėžė jos rengimo tvarką, o Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas reglamentuos labai svarbią, bet iki šiol Lietuvoje visiškai neapibrėžta sritį - nuosavybės ryšiais tarpusavyje susijusių įmonių grupių bendros (konsoliduotos) atskaitomybės parengimą.



Įmonių apskaita yra reglamentuojama Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais, faktiškai keičiančiais dabartinį Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Nors, pasak šių naujų norminių dokumentų rengėjų, tokio atskyrimo reikalavo Pasaulio banko ekspertai, tenka pripažinti, kad įstatymuose tai padaryta gana dirbtinai ir tokio išskaidymo tikslas nėra visiškai aiškus.



Pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyti finansinės atskaitomybės saugojimo terminai. Yra ir daugiau labai svarbių nuostatų, kurios įrašytos tik viename įstatyme (pavyzdžiui, turinio pirmenybė formai numatyta tik Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme).



Neaišku, kiek tokios nuostatos, įrašytos tik viename įstatyme, galioja kito įstatymo reglamentuojamai sričiai. Šią painiavą dar labiau didina nustatyti skirtingi abiejų įstatymų įsigaliojimo terminai: Buhalterinės apskaitos įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d., o Įmonių finansinės atskaitomybės - metais vėliau (t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d.).



Dėl tokio nesuderinamumo atsirado spragų, pavyzdžiui, nebeliko reikalavimo rengiant finansinę atskaitomybę už 2002 metus atlikti inventorizaciją. Taigi pereinamasis laikotarpis greičiausiai bus painus, tačiau tai ne didžiausia blogybė, nes jis yra gana trumpas (tik vieneri metai). Gerokai didesnių neaiškumų ir neapibrėžtumų yra pačiuose įstatymuose.