Buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė

Pelno mokesčio įstatymo nustatyta, kad mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui apskaičiuoti. Apskaitos politika turi būti parengta taip, kad pagal ją parengta finansinė atskaitomybė parodytų tikrą ir teisingą organizacijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių apimanti ūkinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą vartotojams. Tačiau neužtenka finansinės, kurios formą nustato įstatymai, bet būtina organizacijoje pagal organizacijos viduje nustatyta formą vesti ir valdymo apskaitą – išsamios informacijos reikalingos tvarkantis organizacijos viduje rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas (pvz.: sprendimų, taisyklių, įsakymų registravimas).

Nevyriausybinės organizacijos tvarkydamos apskaitą turi vadovautis kaupimo principu, kuris reiškia, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ir išmokėjimą. Taikant šį principą sudarant finansinę atskaitomybę turi būti užregistruojamos visos sąnaudos susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu nepriklausomai nuo to, kada jos bus apmokamos.

Organizacijai svarbu įstatuose nustatyti, kas laikoma jos finansiniais metais. Dažniausiai tai būna kalendoriniai metai, tačiau pagal organizacijos specifiką galima nusistatyti ir kitaip. Finansinių metų nustatymas svarbus, nes pagal jį bus tvarkoma apskaita. Vadovas turi pasirašyti už finansinių metų ataskaitą, o tuomet institucija, nurodyta įstatuose (valdyba, revizijos komisija, visuotinis narių susirinkimas ir kt.) turi patvirtinti metinę finansinę ataskaitą. Vadovas atsakingas už finansinės ataskaitos sudarymą ir pateikimą laiku.

Organizacijos kasos operacijos (pinigų srautai) fiksuojamos kasos pajamų ir kasos išlaidų orderiais, avansine apyskaita, PVM sąskaita faktūra (jei organizacija yra PVM mokėtoja). Visos operacijos fiksuojamos kasos registre.

IT buhalterijoje

Buhalterinė apskaita - istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Buhalterine apskaita užsiimančiose įmonėse paprastai dirba keli buhalteriai ir jiems padedantys apskaitininkai. Tokiose įmonėse įrengiamos kompiuterizuotos darbo vietos, apsirūpinama personaliniais kompiuteriais, taikomąja programine įranga, komunikacijos ir kitomis priemonėmis, kurios gali būti sujungtos į lokalų tinklą. Finansininkų kompiuterizuotos darbo vietos padeda automatizuoti apskaitos duomenų (informacijos) tvarkymą, operatyvią ūkinės veiklos kontrolę ir ekonominę analizę, palaikant informacinį ryšį su kitomis įmonėmis.

Plėtojantis rinkos santykiams, tobulėjant technologijoms ir dėl to atsirandant galimybei patenkinti net pačių išrankiausių vartotojų poreikius, vis daugiau įmonių įgauna savitumo, kartais net unikalumo. Tokiomis sąlygomis vis sudėtingesnė darosi buhalterinė apskaita, nes, siekiant teisingai parodyti įmonių veiklos rezultatus, būtina tinkamai parinkti apskaitos metodus, būdus ir taisykles.

Bendrovėse kartais yra žmogus, turintis aukštesnį statusą nei įmonės vadovas, tai – buhalteris, su kuriuo, anot specialistų, būna derinami visi sprendimai.

Buhalterinė apskaita internete

Buhalterinė apskaita internete - tai Vakarų Europoje ir JAV seniai įsitvirtinęs buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas. Lietuvoje, dėl tinkamos programinės įrangos stokos, ši paslauga tik pradeda formuotis. Problema - besikeičiantys įstatymai ir teisės aktai, prie kurių programuotojai ir informatikai nespėja prisitaikyti keisdami programos techninius parametrus.



Tai ne tik technologiškai naujas produktas, bet ir naujos kokybės aptarnavimo paslaugos. Šiuo metu rinkoje tai bene geriausia priemonė ne tik buhalterinei apskaitai tvarkyti, bet ir valdymo apskaitos informacijai kaupti, ja remiantis atlikti įmonės veiklos analizę, jos pagrindu priimti reikalingus ir pagrįstus sprendimus.

Buhalterinės apskaitos sistema internete suteikia šias galimybes:

• 
  

  Suvesti pirminius apskaitos duomenis į internete veikiančią programą iš bet kurios pasaulio vietos, jeigu tik turite interneto prieigą;

  
  


• 
  

  Vietoj pirminių duomenų suvedimo, skanuoti ir programos pagalba siųsti buhalteriui apskaitos dokumentus (pvz. sąskaitas faktūras);

  
  


• 
  

  Atsispausdinti sąskaitas faktūras, finansines ataskaitas ir deklaracijas, kitus apskaitos dokumentus iš bet kurios pasaulio vietos, jeigu tik turite interneto prieigą ir spausdintuvą;

  
  

Taigi, su klientais, tiekėjais ar buhalteriu dėl pirminių apskaitos dokumentų išrašymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo susitikti nebėra būtina.

Buhalteris

Finansinė ir menedžmento apskaita

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Schemoje mes jos netgi nepriskyrėme buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

Vi­są įmo­nė­se vedamą buhalterinę ap­skai­tą ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Buhalterinės apskaitos įstatymo naujovės

Kadangi užsienio bendrovės filialo metinė finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių LR teisės aktų nustatyta tvarka, siūloma Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) projekte patikslinti įstatymo taikymo sritį, papildant 1 straipsnio 1 dalį nuostata, jog šis įstatymas nustato juridinių asmenų filialų ir atstovybių, kurie yra Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, valdymo įmonė gali valdyti ir investicinius fondus, tikslinamas ir įstatymo 1 straipsnis.

Pagal Draudimo įstatymą draudimo įmonėse privalo būti tvarkoma buhalterinė apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė.

BAĮ tikslinama sąvoka „apskaitos standartai“, nes yra Verslo apskaitos standartai ir, pagal Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos nuostatas, biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovausis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Iš įstatymo braukiamos sąvokos „pajamos“ ir „sąnaudos“ , nes VAS šios sąvokos apibrėžtos skirtingai nei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

Kadangi pagal galiojančius teisės aktus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo gali turėti ne tik savininką, bet ir vadovą, pakeičiama sąvoka „ūkio subjekto vadovas“. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinėms įstaigoms, pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims pavyzdinius sąskaitų planus parengia, patvirtina ir paskelbia Finansų ministerija, keičiamos BAĮ nuostatos dėl pavyzdinio sąskaitų plano.

BAĮ 10 straipsnis keičiamas taip, jog individualios įmonės savininkas gali tvarkyti tik savo įmonės buhalterinę apskaitą, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, gali tvarkyti tik savo buhalterinę apskaitą, ūkininkas arba ūkininko partneriai gali tvarkyti tik savo ūkio buhalterinę apskaitą.

11 straipsnyje nustatyta tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė, todėl siūloma aiškiau išdėstyti 11 straipsnio 1 dalį, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, ne ūkio subjektas ar jo struktūrinis padalinys, taip pat nustatoma centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė. 17 straipsnyje siūloma patikslinti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pavadinimą. Siūloma papildyti BAĮ nuostatą dėl komercinės paslapties, kad apskaitos informacija, kuri nenurodoma metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, neskelbiama.

Individualių įmonių apskaitos naujovės kelia sumaištį

Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ vasarį panaikintas kitu LR Vyriausybės nutarimu. Dešimtį metų individualių įmonių apskaitą reglamentavęs nutarimas pripažintas netekusiu galios, nes, anot Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų, jis neatitiko galiojančių Lietuvos teisės aktų.

Apskaitos būdą gali pasirinkti

„Griežtai reglamentuota buhalterinė apskaita tam tikru atžvilgiu buvo patogi ją tvarkantiems buhalteriams, tačiau ji jau nebeatitiko dabarties reikalavimų, nes ne visada buvo galima išsamiai ir teisingai atskleisti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus“, – mano Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Be to, pasak specialisto, naujus reikalavimus kelia ir integravimasis į Europos ekonomikos erdvę, todėl tenka keisti požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymo principus.

Taigi patvirtinta nauja tvarka. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrosios nuostatos įtvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėse, patvirtintose LR finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 (Žin., 2005, Nr. 19-636). „Įsakymu patvirtintose taisyklėse nustatyti tik bendri apskaitos principai, kuriais privaloma vadovautis tvarkant buhalterinę apskaitą, ir neliko nuorodų į privalomus apskaitos registrus. Tai reiškia, kad kiekvienai įmonei suteikiama teisė pačiai nusistatyti konkrečius apskaitos būdus, kad apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Visą dešimtmetį buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka tvarkiusiems buhalteriams tai gali sukelti tam tikrą emocinį šoką“, – teigė mokesčių inspekcijos pareigūnas.

Verslą reglamentuojantys teisės aktai

Naujuosius Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus pagrįstai galima laikyti buhalteriams reikšmingiausiu besibaigiančių 2001 metų įvykiu.



Kelerius metus trukęs šių svarbių dokumentų rengimas pagaliau baigtas. Buhalterinės apskaitos įstatymas nuo šiol reglamentuos finansinės apskaitos tvarką, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustatė pagrindinius reikalavimus finansinei atskaitomybei ir apibrėžė jos rengimo tvarką, o Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas reglamentuos labai svarbią, bet iki šiol Lietuvoje visiškai neapibrėžta sritį - nuosavybės ryšiais tarpusavyje susijusių įmonių grupių bendros (konsoliduotos) atskaitomybės parengimą.



Įmonių apskaita yra reglamentuojama Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais, faktiškai keičiančiais dabartinį Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Nors, pasak šių naujų norminių dokumentų rengėjų, tokio atskyrimo reikalavo Pasaulio banko ekspertai, tenka pripažinti, kad įstatymuose tai padaryta gana dirbtinai ir tokio išskaidymo tikslas nėra visiškai aiškus.



Pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyti finansinės atskaitomybės saugojimo terminai. Yra ir daugiau labai svarbių nuostatų, kurios įrašytos tik viename įstatyme (pavyzdžiui, turinio pirmenybė formai numatyta tik Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme).



Neaišku, kiek tokios nuostatos, įrašytos tik viename įstatyme, galioja kito įstatymo reglamentuojamai sričiai. Šią painiavą dar labiau didina nustatyti skirtingi abiejų įstatymų įsigaliojimo terminai: Buhalterinės apskaitos įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d., o Įmonių finansinės atskaitomybės - metais vėliau (t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d.).



Dėl tokio nesuderinamumo atsirado spragų, pavyzdžiui, nebeliko reikalavimo rengiant finansinę atskaitomybę už 2002 metus atlikti inventorizaciją. Taigi pereinamasis laikotarpis greičiausiai bus painus, tačiau tai ne didžiausia blogybė, nes jis yra gana trumpas (tik vieneri metai). Gerokai didesnių neaiškumų ir neapibrėžtumų yra pačiuose įstatymuose.