Finansinė ir menedžmento apskaita

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Schemoje mes jos netgi nepriskyrėme buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

Vi­są įmo­nė­se vedamą buhalterinę ap­skai­tą ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Buhalterinės apskaitos įstatymo naujovės

Kadangi užsienio bendrovės filialo metinė finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių LR teisės aktų nustatyta tvarka, siūloma Buhalterinės apskaitos įstatymo (BAĮ) projekte patikslinti įstatymo taikymo sritį, papildant 1 straipsnio 1 dalį nuostata, jog šis įstatymas nustato juridinių asmenų filialų ir atstovybių, kurie yra Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kad, pagal Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, valdymo įmonė gali valdyti ir investicinius fondus, tikslinamas ir įstatymo 1 straipsnis.

Pagal Draudimo įstatymą draudimo įmonėse privalo būti tvarkoma buhalterinė apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė.

BAĮ tikslinama sąvoka „apskaitos standartai“, nes yra Verslo apskaitos standartai ir, pagal Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijos nuostatas, biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovausis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Iš įstatymo braukiamos sąvokos „pajamos“ ir „sąnaudos“ , nes VAS šios sąvokos apibrėžtos skirtingai nei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose.

Kadangi pagal galiojančius teisės aktus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo gali turėti ne tik savininką, bet ir vadovą, pakeičiama sąvoka „ūkio subjekto vadovas“. Atsižvelgiant į tai, kad biudžetinėms įstaigoms, pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims pavyzdinius sąskaitų planus parengia, patvirtina ir paskelbia Finansų ministerija, keičiamos BAĮ nuostatos dėl pavyzdinio sąskaitų plano.

BAĮ 10 straipsnis keičiamas taip, jog individualios įmonės savininkas gali tvarkyti tik savo įmonės buhalterinę apskaitą, gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, gali tvarkyti tik savo buhalterinę apskaitą, ūkininkas arba ūkininko partneriai gali tvarkyti tik savo ūkio buhalterinę apskaitą.

11 straipsnyje nustatyta tik vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė, todėl siūloma aiškiau išdėstyti 11 straipsnio 1 dalį, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, ne ūkio subjektas ar jo struktūrinis padalinys, taip pat nustatoma centralizuotai apskaitą tvarkančios biudžetinės įstaigos atsakomybė. 17 straipsnyje siūloma patikslinti Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pavadinimą. Siūloma papildyti BAĮ nuostatą dėl komercinės paslapties, kad apskaitos informacija, kuri nenurodoma metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, neskelbiama.