Individualių įmonių apskaitos naujovės kelia sumaištį

Individualių įmonių apskaitą tvarkantiems specialistams gali tekti gerokai pasukti galvas bandant susigaudyti tarp apskaitos reglamentų. Juolab kad patvirtinta nauja apskaitos tvarka, regis, leidžia individualiai įmonei pačiai nusistatyti konkretų apskaitos tvarkymo būdą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 8 „Dėl individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos“ vasarį panaikintas kitu LR Vyriausybės nutarimu. Dešimtį metų individualių įmonių apskaitą reglamentavęs nutarimas pripažintas netekusiu galios, nes, anot Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistų, jis neatitiko galiojančių Lietuvos teisės aktų.

Apskaitos būdą gali pasirinkti

„Griežtai reglamentuota buhalterinė apskaita tam tikru atžvilgiu buvo patogi ją tvarkantiems buhalteriams, tačiau ji jau nebeatitiko dabarties reikalavimų, nes ne visada buvo galima išsamiai ir teisingai atskleisti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus“, – mano Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas. Be to, pasak specialisto, naujus reikalavimus kelia ir integravimasis į Europos ekonomikos erdvę, todėl tenka keisti požiūrį į buhalterinės apskaitos tvarkymo principus.

Taigi patvirtinta nauja tvarka. Individualių įmonių ir ūkinių bendrijų buhalterinės apskaitos tvarkymo bendrosios nuostatos įtvirtintos Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklėse, patvirtintose LR finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1K-040 (Žin., 2005, Nr. 19-636). „Įsakymu patvirtintose taisyklėse nustatyti tik bendri apskaitos principai, kuriais privaloma vadovautis tvarkant buhalterinę apskaitą, ir neliko nuorodų į privalomus apskaitos registrus. Tai reiškia, kad kiekvienai įmonei suteikiama teisė pačiai nusistatyti konkrečius apskaitos būdus, kad apskaita būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Visą dešimtmetį buhalterinę apskaitą nustatyta tvarka tvarkiusiems buhalteriams tai gali sukelti tam tikrą emocinį šoką“, – teigė mokesčių inspekcijos pareigūnas.

Verslą reglamentuojantys teisės aktai

Naujuosius Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės bei Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymus pagrįstai galima laikyti buhalteriams reikšmingiausiu besibaigiančių 2001 metų įvykiu.



Kelerius metus trukęs šių svarbių dokumentų rengimas pagaliau baigtas. Buhalterinės apskaitos įstatymas nuo šiol reglamentuos finansinės apskaitos tvarką, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustatė pagrindinius reikalavimus finansinei atskaitomybei ir apibrėžė jos rengimo tvarką, o Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas reglamentuos labai svarbią, bet iki šiol Lietuvoje visiškai neapibrėžta sritį - nuosavybės ryšiais tarpusavyje susijusių įmonių grupių bendros (konsoliduotos) atskaitomybės parengimą.



Įmonių apskaita yra reglamentuojama Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais, faktiškai keičiančiais dabartinį Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą. Nors, pasak šių naujų norminių dokumentų rengėjų, tokio atskyrimo reikalavo Pasaulio banko ekspertai, tenka pripažinti, kad įstatymuose tai padaryta gana dirbtinai ir tokio išskaidymo tikslas nėra visiškai aiškus.



Pavyzdžiui, Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyti finansinės atskaitomybės saugojimo terminai. Yra ir daugiau labai svarbių nuostatų, kurios įrašytos tik viename įstatyme (pavyzdžiui, turinio pirmenybė formai numatyta tik Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme).



Neaišku, kiek tokios nuostatos, įrašytos tik viename įstatyme, galioja kito įstatymo reglamentuojamai sričiai. Šią painiavą dar labiau didina nustatyti skirtingi abiejų įstatymų įsigaliojimo terminai: Buhalterinės apskaitos įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d., o Įmonių finansinės atskaitomybės - metais vėliau (t. y. nuo 2003 m. sausio 1 d.).



Dėl tokio nesuderinamumo atsirado spragų, pavyzdžiui, nebeliko reikalavimo rengiant finansinę atskaitomybę už 2002 metus atlikti inventorizaciją. Taigi pereinamasis laikotarpis greičiausiai bus painus, tačiau tai ne didžiausia blogybė, nes jis yra gana trumpas (tik vieneri metai). Gerokai didesnių neaiškumų ir neapibrėžtumų yra pačiuose įstatymuose.

Buhalterinės apskaitos informacija

Buhalterinė apskaita - istorijoje yra viena iš pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Iš pradžių ji rinko informaciją apie ūkio materialinę būklę, bet, plėtojantis visuomeninei gamybai, tapo labai sudėtinga informacijos sistema visoms ūkio grandims valdyti. Rinkos ekonomikos sąlygomis buhalterinė apskaita tampa ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šis apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.

Jame apibūdinant buhalterinę apskaitą, pabrėžiami šie svarbiausi dalykai:

1. Buhalterinė apskaita yra ūkinių operacijų ir įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema. Įvykiams ir operacijoms registruoti, sisteminti ir apibendrinti taikomi įvairūs būdai: dokumentavimas, inventorizavimas, sąskaitos, dvejybinis įrašas, įkainojimas, kalkuliavimas, atskaitomybė ir kiti. Visi įvykiai ir operacijos registruojami dokumentuose tuoj pat, nedelsiant ir toliau sisteminami bei apibendrinami apskaitos registruose.

2. Ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami, sisteminami ir apibendrinami piniginiu matu. Apskaitoje piniginis matas dažnai naudojamas kartu su natūriniais ir darbo matais. Naudojant piniginį matą, apskaičiuojami ne tik konkrečios įmonės, bet ir šakos bei visos šalies ekonominiai rodikliai.

3. Buhalterinės apskaitos informacija naudojama ekonominiams sprendimams priimti. Teisingai surinkta ir apibendrinta informacija yra pagrindinis šaltinis optimaliems ir teisingiems sprendimams priimti. O neteisingi sprendimai - tai nesutarimai ir nuostoliai.

4. Buhalterinė apskaita teikia duomenis apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, reikalingus finansinei atskaitomybei sudaryti.

Šiame buhalterinės apskaitos apibrėžime, kaip matome, labiausiai akcentuoti 4 momentai, nors jų galėtų būti pateikta ir daugiau, nes apskaita atlieka ir kitas funkcijas. Pavyzdžiui, pažymėtinos tokios: buhalterinė apskaita yra viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių vidaus rezervų atskleidimo priemonių; ji padeda taupyti išteklius, sistemingai lyginti išlaidas su pajamomis, tiksliai laikytis finansinės drausmės; ji atlieka svarbią įmonės veiklos kontrolės funkciją; apskaita yra veiksminga priemonė visam ekonominiam darbui gerinti, operatyviai vadovauti įmonės padaliniams, finansinei analizei tobulinti, darbo drausmei stiprinti, darbuotojų sąžiningumui ugdyti ir kt.

Todėl daugelis autorių pateikia labai įvairius apskaitos apibrėžimus, nurodydami, jų nuomone, svarbiausias apskaitos funkcijas.

Vyriausiojo buhalterio pareigybės

Vyriausiasis buhalteris organizuoja įmonės ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja ekonomišką materialinių, darbo ir finansų išteklių naudojimą, įmonės nuosavybės saugumą; vadovauja įmonės buhalterijos darbuotojams. Vyriausiasis buhalteris privalo:

pagal buhalterinės apskaitos įstatymus formuoti apskaitos politiką, atsižvelgdamas į įmonės veiklos struktūrą ir ypatumus bei užtikrindamas jos finansinį stabilumą;

vadovauti rengiant ir priimant sąskaitų darbo planą, pirminių apskaitos dokumentų formas, organizuoti inventorizaciją;

kontroliuoti ūkines operacijas, buhalterinių paslaugų apdorojimo technologijas ir dokumentų apyvartos tvarkos laikymąsi;

užtikrinti racionalų įmonės ir jos padalinių buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų organizavimą, maksimaliai centralizuojant apskaitos skaičiavimo darbus ir skatinant naudoti šiuolaikines technines priemones ir informacines technologijas, pažangias apskaitos ir kontrolės formas bei metodus;

užtikrinti dokumentacijos realizavimo, darbų (paslaugų) atlikimo, ūkinės bei finansinės įmonės veiklos rezultatų apskaitą;

kontroliuoti, kaip laikomasi pirminių ir buhalterinių dokumentų, atsiskaitymų ir mokėjimo įsipareigojimų forminimo tvarkos, kaip naudojamas darbo užmokesčio fondas, įmonės darbuotojams skirtas pareigines algas, inventorizuojant kontroliuoti pagrindines lėšas, prekes bei materialines vertybes ir pinigines lėšas;

organizuoti buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų, dokumentų revizijų struktūriniuose įmonės padaliniuose organizavimo patikras;

siekiant nustatyti vidaus ūkio rezervus, šalinti nuostolius ir negamybines išlaidas, dalyvauti atliekant įmonės ūkinės bei finansinės veiklos ekonominę analizę, remiantis buhalterinės apskaitos ir atsiskaitymų duomenimis;

kontroliuoti apskaitos operacijas su depozitinėmis ir kreditinėmis sutartimis, vertybiniais popieriais;

užtikrinti, kad buhalteriniai dokumentai būtų saugūs, taip pat nustatyta tvarka forminami ir atiduodami į archyvą;

dalyvauti rengiant ir diegiant racionalią planų ir apskaitos dokumentaciją, pažangias buhalterinės apskaitos formas ir metodus naudojant šiuolaikines skaičiavimo technikos priemones;

užtikrinti, kad būtų sudarytas balansas ir operatyvios suvestinės ataskaitos apie pajamas, išlaidas ir biudžeto naudojimą, kiti statistiniai atsiskaitymų dokumentai, ir kad jie nustatyta tvarka būtų pateikti atitinkamiems organams;

teikti metodinę pagalbą įmonės buhalterijos padalinių darbuotojams buhalterinės apskaitos, kontrolės, atsiskaitymų ir ekonominės analizės klausimais;

pranešti įmonės direktoriui apie visus išaiškintus įmonės bei struktūrinių padalinių buhalterijos darbo trūkumus, būtinai paaiškinti jų atsiradimo priežastis ir siūlyti būdus jiems šalinti.

Buhalterinės paslaugos